- grūmojimas
- grūmójimas dkt. Pykčiù ir grūmójimu niẽko nepasíeksi.
.
.
grumojimas — sm. (1) → grumoti: 1. Debesio da nesmato, o grumojimas jau girdis Užp. 2. Pradėjo kalbėti su grumojimais Vlkv. Ta persigando barimo ir grumojimų ir pasakė, ką sakė tėvas BsPII139 … Dictionary of the Lithuanian Language
grūmojimas — sm. (1) → grūmoti: 1. Jau grūmojimas perėjo, gali kurt ugnį Kt. 2. Nuskamba juokas, kuriame jausti grūmojimas, perspėjimas P.Cvir. Aš tavo grūmojimo nebijau Brt. Jeigu pats nesupranta, tai nė grūmojimas nepadės Šk … Dictionary of the Lithuanian Language
kumštelis — kumštẽlis dkt. Grūmójimas kumšteliù … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
grasojimas — sm. grasinimas, grūmojimas: Nėra nieko sveiko ant mano kūno dėlei tavo grasojimo BPII86 … Dictionary of the Lithuanian Language
gražiojimas — sm. grasinimas, grūmojimas: Lūpos vis dar tebebruzdėjo gražiojimus – tuojau šoksianti ir bėgsianti Vaižg … Dictionary of the Lithuanian Language
jausti — 1 jaũsti, jaũčia (jaũta ž.), jaũtė tr. BŽ614; R118, M 1. justi išorinius ir vidinius dalykus: Oro permainą aš savo kauluose jaučiu P.Cvir. Jis nieko nebejaučia, nieko nebegirdi rš. Aš jaučiù vėją pučiant K. Aš jaučiù skaudėjimą K. Nejaučiu … Dictionary of the Lithuanian Language
nuskambėti — nuskambėti, nùskamba (nuskamba Žr), ėjo intr. Š, DŽ 1. DŽ1 išduoti garsą: Kad daužė duris, ir durys nuskambėjo Šts. Kaip užgaunu stygą, taip ji ir nuskamba P.Vaičiūn. Garsiai nuskambėjo šviesieji dalgeliai KlpD39. | Nuskambėjo pusė valandos,… … Dictionary of the Lithuanian Language
plevenimas — plevẽnimas sm. (1) DŽ 1. → pleventi 1: Pasigirdo vanago sparnų plevenimas rš. 2. → pleventi 3: Lengvučių pūkelių (snaigių) plevenimas rš. 3. → pleventi 5: Poetas sugeba išgirsti muziką žvaigždelių plevenime rš. Žaibų plevenimas ir perkūno… … Dictionary of the Lithuanian Language